Kategorija: Menininkų malda

Amager Strandpark – viešasis pajūrio parkas Kopenhagoje, įkurtas 1934 metais. Šio šimtmečio pradžioje parkas papildytas dviejų kilometrų ilgio dirbtine Amagerio sala, kurią nuo pirminio paplūdimio skiria marios, tačiau jungia trys tiltai.

Jakobo Kristijano Jakobseno sodas unikalus tiek nuostabiu kraštovaizdžiu, tiek sukūrimo istorija. Jį savo namų apylinkėse suplanavo pats Jakobsenas (1811–1887), žymus danų pramoninkas, labiausiai išgarsėjęs dėl alaus daryklos Carlsberg įkūrimo.

Frederiksberg Have – romantiškas angliško stiliaus sodas su vingiuotomis vejomis, ežerais, kanalais, taip pat šventyklomis, paviljonais bei pavėsinėmis. Pagrindiniame įėjime lankytojus pasitinka Danijos karalius Frederikas VI (1808–1839), tiksliau – jo skulptūra.

Østre Anlæg parkas apima teritoriją anksčiau buvusią senųjų gynybinių sienų sistemos dalimi. Tai viduramžių miestą juosiančių pylimų ir griovių serija. Ir tik po trečiosios maro pandemijos (1850 m.) gyventojai tarsi išsiveržė iš panašaus gynybinio centro. Esamą parką vėliau suprojektavo kraštovaizdžio architektas Henrikas Augustas Flindtas.

Botanisk have (Botanikos sodas) – Gamtos istorijos muziejaus, esančio Kopenhagos universitete, dalis. Jo istorija prasidėjo dar 1600 m., kuomet karališkuoju dovanojimo raštu buvo įkurtas pirmasis sodas, vėliau jis keturiskart buvo pertvarkomas iki pat XIX a. pabaigos.

Vestamager nacionalinis parkas – vertingas laukinės gamtos kampelis šalia Kopenhagos. Netoliese puikuojasi žymaus šiuolaikinio danų architekto Bjarke Ingels pastatai, kurie neretai aplankomi menui neabejingų turistų. Tačiau didžiausią žavesį sukelia tai, kad ši didžiulė (beveik pusę viso miesto ploto užimanti) atokvėpio vieta, esanti pačiame miesto pakraštyje, yra nepaliesta žmogaus rankos.

Kongens Have parkas yra seniausias Kopenhagos parkas. Jis buvo įkurtas XVII a. pradžioje kaip privatus karaliaus Kristiano IV Rosenborgo pilies sodas, todėl įgavo pavadinimą „Karaliaus parkas“. Jame randame ne tik atgaivą teikiančių gamtos vaizdų, bet ir istorinių pastatų kaip, pavyzdžiui, Rosenborgo kareivinės.

„Nepraraskite noro vaikščioti, – pabrėžė žymus danų egzistencializmo filosofijos atstovas Siorenas Kierkegoras (Søren Kierkegaard), dalindamasis pasivaikščiojimo svarba gerai žmogaus savijautai bei jo vidinei būsenai. Pasak mąstytojo, būtent taip gimdavo ir jo geriausios mintys, o nuo blogiausių pasivaikščiojimo metu pavykdavo atitrūkti. – Taigi, jei žmogus tiesiog nenustos vaikščioti, viskas bus gerai“.

Ørstedsparken – viena didžiausių žaliųjų erdvių Kopenhagoje, kur puikuojasi nedidelis ežeras, gausu skulptūrų, vaizduojančių senovės graikų mitologinius personažus (Dionisą – vynuogių derliaus, augmenijos, vaisingumo, švenčių, teatro dievą, jo palydovą ir mokytoją Sileną ir kitus), Orleano mergelę Žaną d’Ark (Jeanne d’Arc) bei esama paminklų broliams Ørstedams.

Dešimties vaizdo įrašų ciklas kviečia pasinerti į neįprastą „Tėve mūsų“ maldos formą, tariamą menininko lūpomis. Netobulo menininko, dvejojančio, klystančio ar kaskart vis nusiviliančio, tačiau nuoširdžiai trokštančio mylimo Tėvo artumos bei Jo valios išpildymo savo gyvenime.