Tėve mūsų 3/10: trečia menininko maldos dalis – Karališkosios bibliotekos parkas

„Nepraraskite noro vaikščioti, – pabrėžė žymus danų egzistencializmo filosofijos atstovas Siorenas Kierkegoras (Søren Kierkegaard), dalindamasis pasivaikščiojimo svarba gerai žmogaus savijautai bei jo vidinei būsenai. Pasak mąstytojo, būtent taip gimdavo ir jo geriausios mintys, o nuo blogiausių pasivaikščiojimo metu pavykdavo atitrūkti. – Taigi, jei žmogus tiesiog nenustos vaikščioti, viskas bus gerai“.

Bibliotekshaven – Karališkosios bibliotekos parkas Kopenhagoje. Nedidelis, tarsi paslėptas sodas tarp Karališkosios bibliotekos bei Tøjhus muziejaus. Jį taip pat puošia žydintys gėlynai, dideli pavėsingi medžiai bei negilus vandens baseinas. O ryškiausias parko objektas – jo centre XX a. pradžioje sukurta bronzinė S. Kierkegoro, panirusio į savo mintis bei žvelgiančio į tolį, skulptūra. Ji ypatingai tinka parkui, kadangi šalia esančioje bibliotekoje saugomi mąstytojo rankraščiai.

Nors danų filosofo darbuose keliami sudėtingi klausimai, bei mąstoma įvairiomis temomis (absurdo, nerimo, nevilties ar prasmės paieškų), žmogaus gyvenimo problemų sprendimo centre autorius iškelia tikėjimą. Priešingai vokiečių filosofo Frydricho Nyčės (Friedrich Nietzsche) teiginiui apie Dievo mirtį, Kierkegoras savo darbais kalba apie Dievo poreikį žmogui.

Didžiausiasis Mąstytojau, nepasiekiamoji Išmintie,

Tavo mintis neprilygsta nei vienam pasaulio protui, Tu kuri viską naujai bei Sava Dvasia pripildai išsekusį. Prašau, suteik man jėgų nuolankiai, tačiau drąsiai savo kūrybos pagalba skleisti Tavo patikėtą dovaną. Ir netgi jeigu menas dažnai tampa gilaus sielvarto išraiška, o visuomenės reikalavimai neatitinka viduje tūnančio skausmingo menininko šauksmo, kuris laukia proveržio – padėk ir tuomet vidumi išlikti patenkintu. Ne savimi, ne pasiekimais ir netgi ne aplinkinių komentarais, bet grynu užtikrintumu, jog semiantis įkvėpimo iš didžiojo Kūrėjo, galiu išreikšti padėką atnešant prie Tavo kojų geriausia, ką turiu. Paragink nuolat sugrįžti prie Tavo mylinčio balso, tyliai primenančio apie nesėkmių priežastis bei tuo pačiu teikiančio naujų jėgų ar idėjų ateičiai.

Taip pat atsimenu, jog Kierkegoras teigė, kad maldos paskirtis nėra bandymas paveikti Tave, nes ji skirta pakeisti besimeldžiantijį. Sutinku su juo. Todėl meldžiu – nepaisant aplinkybių nuolat minkštink mano širdį.

Projekto iniciatorė ir rėmėja: Visuomeninė organizacija „Agapė“

Vaizdo įrašo autorė: Dominyka Čiplytė-Bak

Skaitovas: Tomas Šečkus

Garso takelio autorė: Julija Kostina

Aprašo autorė: Jekaterina Kostina

Maldos teksto kūrėjas: Beat Rink, Crescendo

Teksto vertėja: Jurga Grunskienė

Teksto redaktorė: Aistė Pangonytė

Dėkojame Renatai Ramanauskaitei