Botanisk have (Botanikos sodas) – Gamtos istorijos muziejaus, esančio Kopenhagos universitete, dalis. Jo istorija prasidėjo dar 1600 m., kuomet karališkuoju dovanojimo raštu buvo įkurtas pirmasis sodas, vėliau jis keturiskart buvo pertvarkomas iki pat XIX a. pabaigos. Parko plotas gana didelis: jame puikuojasi dešimties hektarų sodai, kuriuose galima išvysti daugiau nei 100 metų senumo medžius, taip pat jame įrengta jauki oranžerija. Įdomu ir tai, jog parke įrengtas specialus šiltnamis su oro kondicionieriumi, kurio pagalba galima atkurti Arkties augalams tinkamą aplinką. Žalioji erdvė pripildyta gyvų augalų kolekcijos, herbariume randamas didžiausias išsaugotų augalų skaičius visoje Danijoje: daugiamečiai ir vienmečiai augalai, augmenija iš Vidurio bei Pietų Europos kalnynų, rododendrų sodas ir kiti įvairūs augalai bei gėlės.
Rūpestingasis Tėve,
Vienas iš daugelio Tavo galingų vardų – Yahweh–Jireh – byloja apie tai, kad Tu aprūpinsi, užtikrinsi ir suteiksi pagalbą reikiamu metu. Šis teiginys netgi daugiau nei pažadas mums, juk tai yra Tavo, mylinčio Tėvo, esybė. Kai tamsią dieną tenka sunkiai kopti į Morijos kalną, dejuojant, kad kūryba tampa sizifišku triūsu, sugrąžink prie dėkingo supratimo, kad šio kalno viršūnėje auką už mane parūpinai Tu.
Vadinai save Gyvybės Duona ir šiuos žodžius įrodei lauždamas bei dalindamas Save kitiems. Trokštu, kad mano kūryba nebūtų bedvasė – prašau, įkvėpk į ją gyvybės, kad ji taptų beribės Tavo meilės atspindžiu. Krizinėmis akimirkomis, kai širdį pripildo abejonės ar kūrybinio įkvėpimo stoka, viliuosi prisiminti, kaip dosniai Tu gali padauginti net ir penkis kepaliukus duonos, kad jos su pertekliumi užtektų visiems stokojantiems. Kaip gi aš drįsiu abejoti Tavo meile, jei ji pranoksta rūpestingiausio žemiškojo tėvo atsidavimą savo vaikams?
Projekto iniciatorė ir rėmėja: Visuomeninė organizacija „Agapė“
Vaizdo įrašo autorė: Dominyka Čiplytė-Bak
Skaitovas: Tomas Šečkus
Garso takelio autorė: Julija Kostina
Aprašo autorė: Jekaterina Kostina
Maldos teksto kūrėjas: Beat Rink, Crescendo
Teksto vertėja: Jurga Grunskienė
Teksto redaktorė: Aistė Pangonytė
Dėkojame Renatai Ramanauskaitei