Menininkų judėjimas

Tikėjimas – tai tema, kuri visada buvo ir bus nagrinėjama meno pasaulyje. Krikščionybė gali daug pasakyti vilties, meilės, laisvės, tiesos klausimais. „Agapės“ menininkų judėjimas siekia sukurti erdvę meno žmonėms ne tik nagrinėti šiuos klausimus, bet ir augti dvasiškai bei savo profesinėje srityje.

Mūsų vizija:

Augti Kristaus pažinimu, dalintis Evangelijos grožiu per meną ir palydėti kitus menininkus arčiau Kristaus.

Mes siekiame:

Padėti menininkams tapti tikrais Jėzaus mokiniais. Koncentruotis į reguliarią maldą, Švento Rašto studijas ir vienas kito padrąsinimą;
Ugdyti kūrybiškumą ir profesionalumą, kurti su malda bei savo kūryba atspindėti Evangelijos grožį;
Užmegzti ir stiprinti santykius su dvasiškai atvirais menininkais.

„Agapės“ menininkų judėjimas glaudžiai bendradarbiauja su tarptautiniu judėjimu „Crescendo“ bei „Agape Art“ Paris.

Sekite mus FB, kur galite rasti savaitinius dvasinius pamąstymus susijusius su kūryba ir menu. Taip pat galėsite klausyti pokalbių su tikinčiais lietuviais menininkais per tinklalaidę. https://www.facebook.com/agapestudija/about

Tėve mūsų

Tėve mūsų 10/10: dešimta menininko maldos dalis – Amager Strandpark parkas
Amager Strandpark – viešasis pajūrio parkas Kopenhagoje, įkurtas 1934 metais. Šio šimtmečio pradžioje parkas papildytas dviejų kilometrų ilgio dirbtine Amagerio sala, kurią nuo pirminio paplūdimio skiria marios, tačiau jungia trys tiltai.
Tėve mūsų 9/10: devinta menininko maldos dalis – Jacob Christian Jacobsen sodas
Jakobo Kristijano Jakobseno sodas unikalus tiek nuostabiu kraštovaizdžiu, tiek sukūrimo istorija. Jį savo namų apylinkėse suplanavo pats Jakobsenas (1811–1887), žymus danų pramoninkas, labiausiai išgarsėjęs dėl alaus daryklos Carlsberg įkūrimo.
Tėve mūsų 8/10: aštunta menininko maldos dalis – Frederiksberg Have
Frederiksberg Have – romantiškas angliško stiliaus sodas su vingiuotomis vejomis, ežerais, kanalais, taip pat šventyklomis, paviljonais bei pavėsinėmis. Pagrindiniame įėjime lankytojus pasitinka Danijos karalius Frederikas VI (1808–1839), tiksliau – jo skulptūra.
Tėve mūsų 7/10: septinta menininko maldos dalis – Østre Anlæg parkas
Østre Anlæg parkas apima teritoriją anksčiau buvusią senųjų gynybinių sienų sistemos dalimi. Tai viduramžių miestą juosiančių pylimų ir griovių serija. Ir tik po trečiosios maro pandemijos (1850 m.) gyventojai tarsi išsiveržė iš panašaus gynybinio centro. Esamą parką vėliau suprojektavo kraštovaizdžio architektas Henrikas Augustas Flindtas.
Tėve mūsų 6/10: šešta menininko maldos dalis – botanisk have (botanikos sodas)
Botanisk have (Botanikos sodas) – Gamtos istorijos muziejaus, esančio Kopenhagos universitete, dalis. Jo istorija prasidėjo dar 1600 m., kuomet karališkuoju dovanojimo raštu buvo įkurtas pirmasis sodas, vėliau jis keturiskart buvo pertvarkomas iki pat XIX a. pabaigos.
Tėve mūsų 5/10: penkta menininko maldos dalis – laukinės gamtos parkas
Vestamager nacionalinis parkas – vertingas laukinės gamtos kampelis šalia Kopenhagos. Netoliese puikuojasi žymaus šiuolaikinio danų architekto Bjarke Ingels pastatai, kurie neretai aplankomi menui neabejingų turistų. Tačiau didžiausią žavesį sukelia tai, kad ši didžiulė (beveik pusę viso miesto ploto užimanti) atokvėpio vieta, esanti pačiame miesto pakraštyje, yra nepaliesta žmogaus rankos.
Tėve mūsų 4/10: ketvirta menininko maldos dalis – Kongens Have parkas
Kongens Have parkas yra seniausias Kopenhagos parkas. Jis buvo įkurtas XVII a. pradžioje kaip privatus karaliaus Kristiano IV Rosenborgo pilies sodas, todėl įgavo pavadinimą „Karaliaus parkas“. Jame randame ne tik atgaivą teikiančių gamtos vaizdų, bet ir istorinių pastatų kaip, pavyzdžiui, Rosenborgo kareivinės.
Tėve mūsų 3/10: trečia menininko maldos dalis – Karališkosios bibliotekos parkas
„Nepraraskite noro vaikščioti, – pabrėžė žymus danų egzistencializmo filosofijos atstovas Siorenas Kierkegoras (Søren Kierkegaard), dalindamasis pasivaikščiojimo svarba gerai žmogaus savijautai bei jo vidinei būsenai. Pasak mąstytojo, būtent taip gimdavo ir jo geriausios mintys, o nuo blogiausių pasivaikščiojimo metu pavykdavo atitrūkti. – Taigi, jei žmogus tiesiog nenustos vaikščioti, viskas bus gerai“.
Tėve mūsų 2/10: antroji menininko maldos dalis
Ørstedsparken – viena didžiausių žaliųjų erdvių Kopenhagoje, kur puikuojasi nedidelis ežeras, gausu skulptūrų, vaizduojančių senovės graikų mitologinius personažus (Dionisą – vynuogių derliaus, augmenijos, vaisingumo, švenčių, teatro dievą, jo palydovą ir mokytoją Sileną ir kitus), Orleano mergelę Žaną d’Ark (Jeanne d’Arc) bei esama paminklų broliams Ørstedams.
Tėve mūsų 1/10: pirmoji menininko maldos dalis – kelionė į Enghaveparken parką
Dešimties vaizdo įrašų ciklas kviečia pasinerti į neįprastą „Tėve mūsų“ maldos formą, tariamą menininko lūpomis. Netobulo menininko, dvejojančio, klystančio ar kaskart vis nusiviliančio, tačiau nuoširdžiai trokštančio mylimo Tėvo artumos bei Jo valios išpildymo savo gyvenime.